žiponius

מipõnius, -ė smob. (2) kas dėvi žiponą, ponas: Kad aš šlūžijau, tai mano žipõnė vis ėmė mane drauge Šlu. Tai būtų džiaugsmas ne tik sermėgiams, bet ir žiponiams, ne tik surūkusiose gryčiose, bet ir dvaruose TS1901,1.